Archive for the ‘apie akcijas ir kitokį veiksmą’ Category

Kviečiame į kolektyvinę apostazės akciją! (BIRŽELIO 30D.)

19 gegužės, 2010

Feministinis frontas kviečia gyvai reaguoti į paskutinį Katalikų Bažnyčios “žygdarbį”, šį kartą nukreiptą prieš nuoširdžius jos pačios bendruomenės narius, kai buvo atsisakyta tragiškai mirusį vienerių metų vaikutį laidoti pagal katalikų papročius, kadangi tėvai, abu būdami tikintys katalikai, nespėjo jo pakrikštyti. Simboline apostazės akcija kviečiame parodyti, jog nesame abejingi vaiko artimųjų skausmui ir bent morališkai perspėti Katalikų Bažnyčios hierarchus, kad jų “darbai” neliks be atgarsio.

Kartu atkreipiame dėmesį į kitus Katalikų Bažnyčios “trūkumus”, už kuriuos, mūsų nuomone, ši konfesija nusipelno griežto moralinio pasmerkimo:

Pirma, katalikų bažnyčia (kaip ir daugelis kitų konfesijų), neįsileidžia moterų į dvasininkijos luomą. To neįmanoma racionaliai argumentuoti, belieka atsiremti į viduramžišką požiūrį, kad moteris yra dvasiškai nevisavertė būtybė prieš katalikų dievą, kurio teisę vadintis Dievu besąlygiškai neigiame, kaip ir kitų patriarchalinę santvarką įamžinančių dievų.
Antra, mūsų savigarba reikalauja nutraukti visus ryšius su religine konfesija, kuri nevengia smerkti žmonių dėl jų prigimtos seksualinės orientacijos ir, formuluojant oficialią doktriną, homoseksualius asmenis įvardija kaip nevisaverčius žmonės, kuriems iki šiol siūlo/bando taikyti “perauklėjimą” ir vadinamąjį “gydymą”, kai jau seniai pripažinta, kad homoseksualumas nėra liga. Negana to, dabartinės Bažnyčios galvos nusikaltimai, slapstant pedofilijos atvejus savo konfesijoje, į kuriuos drįstama atsakyti kaltę verčiant homoseksualumui, jau seniai tapo vieša paslaptimi.

Trečia, ryžtingai pasisakome prieš jaunų žmonių luošinimą, suvaržant juos celibato įžadais. Cituojant garsų britų sociologą Anthony Giddens, „celibatas yra kūno neigimo forma, bet jis gali būti, kaip ir įvairių rūšių seksualinės obsesijos, asmenybės sutrikimų išraiška.” Turint omeny, kad vien JAV žalai atlyginti Katalikų bažnyčia kunigų pedofilų aukoms iki 2008 m. vidurio sumokėjo per 5 milijardus litų, šie sociologo žodžiai įgauną protu neaprėpiamo žiaurumo prasmę.

Mums gėda kaip žmonėms, kad formaliai dėl to, kad esame tam tikros katalikų parapijos sąrašuose, katalikų bažnyčios vardu, t.y. ir mūsų, kaip formalių bendruomenės narių, vardu yra daromi šie nusikaltimai ir akivaizdžiai pažeidžiamos prigimtinės žmogaus teisės.
Katalikų bažnyčiai, jeigu ji sugebės reabilituoti savo suterštą sąžinę ir atgauti prarastą žmonių pasitikėjimą, linkime esminių reformų. Pirmiausia panaikinti dogmą, neleidžiančią krikščioniškai palaidoti nekrikštytą vaikelį. Antra, paviešinti visas pedofilijos aukas, ekskomunikuoti prieš Dievą prasikaltusius kunigus ir suteikti dvasinę pagalbą nuo jų nukentėjusiems mažutėliams. Trečia, reabilituoti homoseksualumo sąvoką, nelaikant to nuodėme ir netapatinant su pedofilija. Ir galiausiai įsileisti moteris į dvasininkų luomą, sugriaunant šį kritikos neatlaikantį patriarchato bastioną.

Vilniuje gyvenamąją vietą registravusius asmenis kviečiame jungtis prie mūsų. Birželio 30dieną 10:40 val. susitinkame prie Vilniaus Katedros bokšto. Reikia turėti asmens dokumentą ir prašymą. Apostuotis norinčius asmenis iš kitų vyskupijų kviečiame organizuotis ir nešti prašymus dėl apostazės savo vyskupui. Pridedame prašymo ir apostazės liudijimo pavyzdžius.

________________________________

feministinis.frontas@gmail.com

SSA – slaptoji studentų atstovybė

5 gegužės, 2010


2010 m. gegužės 4 dieną Feministinio fronto aktyvistės, studijuojančios filologijos fakultete, užsuko į fakulteto studentų atstovų rinkimus. Informacija apie renginį buvo paviešinta tik filologijos fakulteto laikraštyje „Citadelė[1]“ (Nr.3) (http://filfsa.lt/wp-content/uploads/2010/04/citadele3.pdf ), jokių žinių apie rinkimus nepaskelbta nei studentų atstovybės tinklalapyje (http://filfsa.lt/ ), nei fakulteto oficialiame puslapyje (http://www.flf.vu.lt/ ).

Prieš pat renginio pradžią merginos iš Feministinio Fronto tylomis padalijo skrajutes, kuriose išdėstytas kritiškas požiūris į atstovaujamąją sistemą, ir išėjo.


[1] Dalies filologijos fakulteto studentų atstovybės kas pusmetį leidžiamas mini tiražo laikraštukas

FeF’as krečia pokštus

1 gegužės, 2010

Ankstyvą penktadienio rytą (2010 04 30) FeF‘as nusprendė draugiškai papokštauti. Apsimuturiavęs gera nuotaika, „rankų darbo“ šaliku bei specialiu „Plutarcho“ knygos leidimu , FeF‘as užsuko į paskaitą „Filosofija ir politikos mokslas“ pasveikinti Arvydo Šliogerio už jo gal ir kontroversiškai, bet, svarbiausia, atvirai reiškiamas idėjas. Rėždami, kad „kol merginos skaitė Plutarchą, vaikinai numezgė šaliką[1]“, įteikė dovanas (knygą ir šaliką), nudžiugino A. Šliogerį ir draugiškai atsisveikinę išėjo.


[1] Tiesioginė aliuzija į http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/asliogeris-mergaitems–mezgimo-vadovelis-vaikinams–plutarchas.d?id=24979179 ;))))

___________________________________________

feministinis.frontas@gmail.com

+37061617324

Žodzio laisvė Lietuvoje – tyla, arba ko neleido pasakyt feministams (Netikėtas feminizmo proveržis „filologyne“)

12 balandžio, 2010

Balandžio 10 d. įvyko jau 42-oji kasmet Vilniaus universiteto fizikos fakulteto studentų šventė –Fiziko Diena (FiDi). Pagrindinis šventės akcentas – fizikos fakulteto studentų eisena į filologijos fakultetą su šventės simboliu, Dinu Zauru, priešakyje. Pasak legendos, kažkada Dinas Zauras surijo „gražiąją filologę“[1] ir dabar kasmet ateina atsiprašyti. Šiais metais Diną Zaurą pirmą kartą pasveikino ir feministinėmis vėliavomis nešini studentai.

Universitetas turėtų būti laisvos minties erdvė, kurioje gimsta ir prigyja progresyvūs požiūriai, drąsios idėjos. Kyla klausimas, kodėl „gražiosios filologės“ jau ne pirmus metus iš eilės imasi tenkinti patriarchato ir jo remiamos pop kultūros peršamą moters įvaizdį (šokanti, viliojanti etc.) Feministinis Frontas (FeF) neturi nieko nei prieš šokį apskritai, nei prieš pop kultūrą, tačiau bėda yra ta, jog šokėjos reprezentuoja ne tik save, bet visą filologijos fakultetą. Į tai reaguodami fizikai stebėdami filologių pasirodymus neretai sušunka „ko čia šokat, iškart „duokit“!….“, o filologijos fakulteto (studentiškai – „filologyno“) vadinimas „makštynu“ tarp studentų dažnas. Toks filologijos fakulteto reprezentavimas netenkina nemenkos dalies filologijos studentų ir apskritai vargu ar yra tinkamas akademiniam jaunimui reprezentuoti, todėl per šią Fiziko Dieną studentų grupė Feministinis Frontas (FeF)nusprendė taikios akcijos forma išsakyti kitokį požiūrį į filologes ir filologijos fakultetą. FeF grupė kritikavo lyčių stereotipais pagrįstą „gražiosios filologės“ ir „fiziko- Dino Zauro“ santykiu paremtą tradiciją ir kasmetį filologijos fakulteto studentų atstovybės rengiamą šou, paryškinantį stereotipus (moteris (filologė) – gražuolė viliokė).

FeF grupės studentai pasirodė nešini vėliavomis ir transparantu. Viena vėliava – tai Veneros simbolis, reiškiantis moteriškumą, kita – su užrašu „Valere Solanas[2]“, o transparantą puošė perfrazuota V. Solanas citata: „Moters funkcija yra tyrinėti, išrasti, atrasti, spręsti problemas, krėsti pokštus, kurti muziką – su meile. Kitaip tariant, kurti magišką pasaulį“. Šie ženklai rodo, jog:

1. FeF palaiko autentišką įvairiapusę moters savirealizaciją, kuri apima ne vien patriarchato ar pop kultūros primestą įvaizdį;

2. FeF skaito, cituoja ir gerbia feminizmo klasike dabar vadinamą Valere Solanas, toli gražu nepuolant tiesiogiai vykdyti radikaliausių jos idėjų. Tai  įrodo vaikinų veikimas grupėje FeF;

3. FeF diskutuoja su moters samprata, kuri pateikiama filologijos fakulteto Studentų atstovybės organizuojamuose renginiuose, kai moterys tiesiog nudaiktinamos, o vyrai – fizikai priversti į jas žiūrėti tiesiog kaip į objektus, ne asmenybes. Po tokių renginių fizikai visą fakultetą pravardžiuoja „makštynu“ tarsi ypač vyriškos šilumos pasiilgusių merginų erdve. FeF supranta, kad tai viso labo juokeliai, tačiau kam leisti uzurpuoti fakultetą tik vienu įvaizdžiu, nors ir labai šmaikščiu, jei jų gali būti įvairių, kaip yra įvairių požiūrių į moteris apskritai.

Taigi po suplanuoto filologių šokio fizikams, fizikų dekano  ir filologijos fakulteto dėstytojos kalbų FeF grupės nariai, nešini minėta atributika, užlipo į sceną, norėdami išsakyti savo požiūrį į moteriškumą – paskaityti „Filologių manifestą“. Tačiau organizatoriai FeF‘ui mikrofono nedavė pagrįsdami tuo, kad akcija nebuvo suderinta su universiteto administracija. Nepaisant to, Feministinio Fronto aktyvistai, kurių dalis yra filologijos studentai, manė turį teisę pasisakyti FiDi proga, todėl bandė kalbėti be įgarsinimo. Susidomėję renginį stebintys fizikai ėmė šaukti: „mikrofoną! mikrofoną!“. Tačiau organizatoriai daugumos balso neklausė ir neleido FeF‘ui pasisakyti, nes jų manifestas neįėjo į suplanuotą programą. Po dar kelių mėginimų kalbėti be įgarsinimo buvo įjungta muzika ir paskelbta renginio pabaiga.

Skirstantis kitiems renginio dalyviams FeF grupė nuo scenos trauktis neskubėjo, nors renginio vedėja kvietė fizikus vaikinus „padėti feministėms rasti laiptus nuo scenos“. Renginys baigėsi staiga, nors FeF visai nenorėjo nieko gąsdinti ar trukdyti šou. FeF norėjo taikiai pasisakyti. Įdomu, ko išsigando studentų atstovybė, kad neleido to padaryti. FeF nariai noriai davė paskaityti manifestą vedėjai, jėga nesiveržė į sceną. Vedėja, nemandagiai išvadinusi FeF narius, nusprendė, kad tekstas netinkamas skaityti viešai šiame renginyje.

Tą patį manifestą FeF‘o nariai dalijo susirinkusiai publikai skrajučių pavidalu. Taip pat kaip simbolinis feminizmo „užkratas“ fakultete buvo žiūrovams klijuojami lapeliai su Veneros ženklu. Daugelis į akciją žiūrėjo susidomėję, tik keli – skeptiškai. Vėliau būrelis žiūrovų – fizikų ir ne vien fizikų –  priėjo prie FeF grupės ir draugiškai teiravosi ir diskutavo apie akciją.

FeF išėjimas į sceną buvo kažkas netikėta ir nauja sustabarėjusioje, nebesikeičiančioje, subiurokratėjusioje studentų erdvėje. Juk Lietuvos universitetuose taip trūksta drąsiai reiškiamo požiūrio, spontaniško, gyvo, gaivališko ir progresyvaus veiksmo, kuris, kaip matome, lengvai išgąsdina tuos, kurie mėgsta viską surikiuoti, sutvarkyti, kiekvieną smulkmeną žinoti iš anksto. Šia feministine akcija FeF grupė nori paskatinti filologes atskleisti tikruosius savo talentus, laisvą mintį išreikšti drąsiu veiksmu, atmesti primestus stereotipus ir ieškoti savo balso pasaulyje, mintimis ir veiksmais tą pasaulį keičiant ir išmokstant apsiginti nuo Dino Zauro, jei dar kada bandytų kėsintis. Nereikia bijoti eksperimento, improvizacijos, spontaniškumo. Spontaniškumas laimėjo ir filologijos fakultetas jau nebebus toks kaip anksčiau. Studentai turi imtis naujų veikimo ir saviraiškos formų ir akademinėje erdvėje žadinti minties ir veiksmo laisvę.



[1] http://www.delfi.lt/news/daily/education/dinas-zauras-vel-lankys-filologes.d?id=30686143

[2] 1968 išleista V. Solanas knyga S.C.U.M. („Society For Cutting Up Men“)


feministinis.frontas@gmail.com

+37061617324