Archive for the ‘LUNI paskaitos’ Category

2010 11 18 LUNI Vilnius. Simone de Beauvoir knygos “Antroji lytis“ pristatymas

13 lapkričio, 2010

Lapkričio 18 d. (ketvirtadienį) 18:00 val. VU Chemijos fakultete, 227 aud. Feministinis frontas kviečia dalyvauti Simone de Beauvoir knygos „Antroji lytis“ skaityme ir aptarime. Bus nagrinėjamos autorės iškeltos problemos ir jų aktualumas šiuolaikinėje visuomenėje bei to meto visuomenėje, bus lyginamos moterų gyvenimo situacijos bei patirtys ir diskutuojama, remiantis knygos medžiaga ir asmenine šiuolaikinės visuomenės patirtimi.

Simone de Beauvoir po studijų Sorbonoje greitai tapo visų noriai spausdinama rašytoja. Jos proza, dramos, filosofinės esė puikavosi daugelyje to meto leidinių. O pirmasis romanas „Viešnia“, išleistas Antrojo pasaulinio karo pabaigoje – 1945 m., buvo apdovanotas aukščiausiu prancūzų literatūros apdovanojimu – Goncourt‘ų premija. Kitas darbas, kurio norėjo imtis Beauvoir – parašyti išsamų tekstą apie savo gyvenimą kaip apie individo kelią į egzistencinę laisvę, deja, netrukus autorė susidūrė su rimta problema – suvokė, kad norint įgyvendinti išsikeltą intelektualinį tikslą pirmiausia jai teks suprasti, ką reiškia „moters“ sąvoka. O tai, pasirodo, buvo ne taip jau paprasta atlikti. Pasak pačios Beauvoir, vien faktas, kad jai iškilo klausimas „kas yra moteris?“ parodo, kad būti moterimi visuomenėje yra problemiška. Šį savo pasvarstymą rašytoja argumentuoja tuo, jog vyrui nekiltų mintis rašyti knygos apie išskirtinę ir kažkokią kitokią vyro padėtį visuomenėje.

Pirmoje „Antrosios lyties“ dalyje Beauvoir nagrinėja biologijos, psichoanalizės ir istorinio materializmo teorijas apie moterį. Galiausiai prieidama prie išvados, jog jei kiekviename iš minėtųjų mąstymo modeliavimo būdų ir esama po kelias vertingesnes įžvalgas, tai jos pačios nei fragmentiškai, o juo labiau išbaigtai negeba atsakyti į klausimą kodėl moters žemesnė padėtis taip giliai įsišaknijusi ir daugeliu atvejų tapusi nekvestionuojama daugelyje visuomenių. Atsakyti į šį sudėtingą klausimą, Beauvoir manymu, pajėgianti tik egzistencinė filosofija. Vyrui neparanku suteikti moteriai daugiau laisvės, nes jam ji atliekanti „veidrodžio“ funkciją, veidrodžio, kuriame atsispindėdamas jis visuomet atrodo pranašesnis, negu yra iš tikrųjų.

Likusioje knygos dalyje Beauvoir tyrinėja kaip istoriškai klostėsi moters padėtis. Kaip buvo kuriami mitai apie moterį, išaukštinantys ir tuo pat metu begėdiškai paverčiantys ją objektu, įtvirtinantys jos menkavertiškumą bei pasyvumą santykiuose su vyrais. Taip pat nagrinėjama, kaip moters kitoniškumas reiškiasi įvairiausiuose vaidmenyse ir gyvenimo laikotarpiuose.

„Aš ilgai nesiryžau rašyti knygos apie moterį. Tema dirgli, ypač moterims, ir nenauja. Feminizmo ginčams išlieta jau nemažai rašalo, dabar jie beveik baigti, nebeverta apie tai kalbėti.“ – rašė Simone de Beauvoir „Antrosios lyties“ įvade 1949 m.

Rašydama „Antrąją lytį“ autorė manė, kad feminizmo debatai jau „praktiškai baigėsi“ ir jų paskutiniams atgarsiams neskyrė didesnio dėmesio, reaguodama į pastaruosius it į „paskutinį pasispardymą“, kuris, pats savaime, nė neturėjo atverti kelio naujoms kontempliacijos galimybėms bei pakylėti išsisėmusį (Beauvoir manymu) feminizmą iki naujų kokybinių aukštumų. Tačiau 1968 m. feminizmas atgimsta su nauja jėga bei naujai suformuluotais tikslais, kuriems abejinga nelieka ir „Antrosios lyties“ autorė. Šis septintojo dešimtmečio pabaigoje prasidėjęs judėjimas, dažnai vadinamas „atrąja feminizmo banga“, turėjo naują ir gerokai ambicingesnį užmojį – iš esmės pakeisti pasaulį, įprastus socialinius ir asmeninius santykius. Antrojo feminizmo bangai milžiniškos įtakos turėjo Simonos de Beauvoir „Antrojoje lytyje“ plėtojamos idėjos, o antrosios feminizmo bangos radikalus, transformatoriškas užmojis pakeitė pačios Beauvoir požiūrį į feminizmą ir padėjo atrasti savo santykį su juo iš naujo. Garsiame 1970 m. interviu rašytoja pirmą sykį paskelbė: „Esu feministė!“. Nuo tada iki mirties (1986 m.) Beauvoir didžiąją laiko dalį paaukojo moterų judėjimui.

Daugiau apie LUNI.

2010 11 04 LUNI Vilnius. Filmo “Killing Us Softly“ peržiūra ir diskusija

1 lapkričio, 2010

Lapkričio 4d. · 18:00 – 20:00

VU Chemijos fakultetas, 227 aud.

Naugarduko g. 24

Vilnius, Lithuania

Kiekvienas esame girdėję, kad reklama veikia mus, ir kiekvienas, be abejo, sau tyliai paburnojom, kad „ne, manęs tai jau ne“. Šį ketvirtadienį Feministinis frontas (FeF) kvies pasižiūrėti dokumentinę juostą „Killing Us Softly 4: Advertising’s Image of Women (2010m.)” apie tai, kaip gender reprezentuojamas masinėje kultūroje ir kaip tai veikia kiekvieną mūsų.

Filmo autorė Jean Kilbourne viena pirmųjų dar 1979m. ( „Killing us softly“ pirma dalis) pradėjo kalbėti apie tai, kaip tendencingai yra formuojami  lyčių  vaidmenys, o jos naujausioje juostoje, jau ketvirtoje „Killing Us Sofly“ dalyje, lyginamos šių ir „anų“ dienų prieš 20 metų bendrosios reklamos tendencijos su autentiškais reklamų pavyzdžiais.

Po  peržiūros kviesime aptarti problemiškų klausimų, susijusių tiek su pačiu filmu, tiek masinės kultūros teikiamais „bonusais“, atsispindinčiais kiekvieno mūsų kasdieniniame gyvenime.

Renginys Facebook’e.

Daugiau apie LUNI.

2010 10 21 LUNI Vilnius. Diskusija apie smurtą prieš moteris

19 spalio, 2010

Reaguojant į smurto paplitimo tendencijas visuomenėj ir pratęsiant „Atsiimkime naktį“ iniciatyvą, Feministinis Frontas kviečia į diskusiją-akcijos „Atsiimkime naktį“ aptarimą. Diskusija vyks ketvirtadienį, spalio 21 d., 18 val. VU Chemijos fakultete, Naugarduko 24, Vilnius, 227 aud.

Renginys facebook’e

Visuomenė, reaguodama į smurtą prieš moteris, 1975 metų spalį JAV inicijavo akciją Take Back the Night, kuri vėliau išplito po įvairias pasaulio šalis. 2010 10 16 vykusios akcijos „Atsiimkime naktį“ dalyviai garsiai atsisakė būti smurtaujančios visuomenės dalimi. Smurtas šeimoje ir bet kokia prievarta, naudojama prieš asmenį, yra VISŲ MŪSŲ reikalas. Tai socialinė problema, ne vien šeimos ar moters reikalas. Tai liečia VISĄ VISUOMENĘ, kurioje vis dar gajos patriarchalinės nuostatos.

 

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad moterys dažniausiai smurtą patiria namų erdvėje (smurtaujant partneriui, sutuoktiniui), o vyrai – viešosiose erdvėse. Tačiau smurtas namuose dažnai iš viso nelaikytinas nusikaltimu(?!!!), todėl priešingai nei vyrai aukos moterys pagalbos nesulaukia.Moterys dažniausiai smurtą patiria namų erdvėje (smurtaujant partneriui, sutuoktiniui), vyrai – viešosiose erdvėse. Tačiau smurtas namuose dažnai iš viso nelaikytinas nusikaltimu, todėl priešingai nei vyrai, aukos moterys pagalbos nesulaukia.

 

Liūdna, tačiau beveik pusė Lietuvos gyventojų šeimoje ar tarp draugų pažįsta bent vieną moterį, kuri yra buvusi smurto auka namuose. Taip pat beveik pusė apklaustųjų Lietuvoje savo šeimoje arba tarp draugų teigė pažįstantys asmenį, kuris yra panaudojęs bet kokios rūšies smurtą prieš moterį.

 

„Šįkart jis mane sumušė kiek labiau nei visada.“ – dažna frazė, kurią kartoja sumuštos moterys teismo medicinos ekspertams. Frazė, liudijanti, kad moterį mušti yra tarsi natūralu, bet nereikia padauginti.

Kas mums atsitiko, kad tokios frazės tampa realiomis? Kur slypi to priežastys? Kas laukia smurtą „natūralizavusios“ visuomenės?  – šiais ir kitais klausimais dalinsimės nuomonėmis ketvirtadienio diskusijoje. LAUKIAME JŪSŲ!