Diskusija Feminizmas ir filosofija: permąstant Simone’ą de Beauvoir

12 balandžio, 2011

2011 metų balandžio 16 d., šeštadienį, 18 val., ŠMC skaitykla. Renginį organizuoja Lietuvos kultūros tyrimų institutas ir Europos humanitarinis universitetas. 

Diskusija siekiama pristatyti du leidinius, – Athena: filsosofijos studijos, nr. 6, 2010 (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) ir Topos, nr. 3, 2010 (Europos humanitarinis universitetas), – skirtus feminizmo ir filosofijos temai. Leidinių atsiradimą inspiravo 2009 metais Vilniuje vykusi tarptautinė konferencija, skirta pažymėti Simone’os de Beauvoir šimtąsias gimimo metines bei jos svarbiausio veikalo Antroji lytis (1949) paskelbimo šešiasdešimtmetį. Nors Antroji lytis išversta į lietuvių ir rusų kalbas, tačiau tiek ši knyga, tiek gausus Simone’os de Beauvoir filosofinių, literatūrinių ir biografinių tekstų palikimas postsovietinėse šalyse yra mažai žinomas ir beveik netyrinėtas.

Simone’os de Beauvoir atvejis leidžia apsvarstyti ir daug bendresnes problemas, kurios kyla analizuojant feminizmo ir filosofijos santykį. Nors feministinė filosofija yra svarbi šiuolaikinio filosofinio diskurso dalis, daugeliu atveju ji išstumiama iš akademinės filosofijos scenos, kuri vis dar yra priklausoma nuo patriarchalinių žinojimo produkavimo modelių. Feministinė filosofija nėra įtraukiama į filosofijos studijų programas, o dėl savo teorinio sudėtingumo dažnai ignoruojama ir lyčių studijų. Diskusijoje kviečiama apsvarstyti feministinės filosofijos genealogiją, pradedant Simone’os de Beauvoir darbais ir baigiant šiuolaikinėmis feminizmo teorijomis, taip pat kritiškai analizuoti žinojimo produkavimo modelius bei kvestionuoti tariamą jų neutralumą.

Diskusijoje dalyvauja: Naglis Kardelis, Laima Kreivytė, Almira Ousmanova, Nida Vasiliauskaitė, Audronė Žukauskaitė.

Renginys Facebook‘e

Nuotrauka: A. Sutkus. Sartre’as ir Beauvoir Nidoje, 1965. Nuotraukos fragmentas.

2011 04 14 LUNI Vilnius. Filmo „Deliver us from evil“ peržiūra/diskusija

8 balandžio, 2011

2011 m. balandžio 14 dieną, ketvirtadienį, 18:00 val. Feministinis Frontas kviečia kartu pasižiūrėti dokumentinę juostą „Deliver us from evil“ („Saugok mus nuo pikto“) . Po peržiūros numatyta diskusija. Renginys vyks VU Chemijos fakultete (227 aud.), Naugarduko g. 24, Vilniuje.

Filme pasakojama apie Katalikų Bažnyčios kunigą Oliver O’Grady, perkeltą į daugybę Jungtinių Valstijų parapijų, Katalikų Bažnyčiai siekiant nuslėpti šio kunigo nuolatinius vaikų prievartavimus.

* Primename, kad 2011 04 15 visų lauksime KOLEKTYVINĖJE APOSTAZĖS AKCIJOJE 2011. Kviečiame reaguoti, priešintis ir pasmerkti katalikų bažnyčios vykdomą diskriminacinę politiką, kišimąsi į valstybės politinius procesus, pedofilijos nusikaltimų slėpimą (pateisinimą?!) bei „moralinio monopolio“ savinimąsi.

Renginys Facebok‘e.

FeF reportažas iš FiDi: „Fizikai – jėga, filologės – pramoga“?

4 balandžio, 2011

VU pavasaris prasideda Fidi švente, kai nuo Fizikos fakulteto saulėtekyje procesija su Dinu Zauru per visą miestą iki VU centrinių rūmų keliauja pas filologes. Juk dinozauras suvalgęs vieną iš šių mergelių ir kiekvieną pavasarį tradiciškai atsiprašo. Ši šventė yra tapusi „akademine“ lyčių stereotipų manifestacija, kuomet  nuostata, kam yra tinkama moteris, kam – vyras, pasireiškia per formuojamą vaizdinį, kad filologija tai „moteriškas“ mokslas („filologynas“ vadinamas makštynu), o fizika – „vyriškas“. Čia taip pat į pagalbą ateina   dinozauras, kaip seksualinės galios simbolis, stiprus Vakarų kultūros vaizdinys, šalia kurio būtina nekalta mergelė, kuri baigia savo dienas pasyviai suryjama (seksualiai suvartojama). 2010 metais šūkiai „fizika –  jėga, filologės-pramoga“ bei „ko laukiat, iškart duokit“-buvo iškalbingi Fidi tradicijų įprasmintojai.

Anų metų pavasarį Feministinis Frontas (FeF) surengė akciją pasipriešinti šiai seksizmo sklaidai, prisidengiant „Fidi tradicijom“. Akcija buvo sutikta priešiškai, iš konkrečių organizatorių net agresyviai, susilaukta grasinimų ir necenzūrinių žodžių akcijos dalyvių adresu, neduota laisvai išsakyti akcijos tikslų bei priežasčių.

Šiais, 2011-aisiais, seksistinių šūkių nesigirdėjo, filologės atviro seksualizuoto pasirodymo nesurengė, iš Filologijos dekano pasigirdo net: „filologija – jėga, fizikai – tik pramoga“,  tačiau tradicija akademinę studentų šventę paversti heteronormatyvia, lyčių stereotipus įtvirtinančia „švente“ gyvuoja iki šiol. Tai patvirtino ir kalbintų šventės dalyvių bei stebėtojų mintys: minėtuose praeitų metų seksistiniuose šūkiuose nematę „nieko blogo“ ir „vertinę teigiamai“ ar bent jau „nesusimąstę“ apie šūkių prasmę, teigę, kad kiekvienoje veikloje reikia „pramogos“, o jei ta pramoga „filologė“, tai „irgi labai gerai“ ir kol ši (fidi lyčių pasiskirstymo) tradicija gyva ir eina iš visuomenės nuostatų, ją nutraukti „negražu būtų“..

 

Feministinis.Frontas@gmail.com

+37061617324

 

FeF’o reakcija į Ričardo Doveikos homofobiją ir mizoginiją

3 balandžio, 2011

Neseniai pasirodžiusiame straipsnyje apie knygos pristatymą Ričardas Doveika išsakė mintis apie homoseksualumo priežastis, neva remdamasis genetikų nuomone. Pristatyme kunigas teigė, kad „pabendravęs su homoseksualaus žmogaus šeima sužinai, kad jo motina yra pasidariusi kelis abortus“, o pasakymas: „Mama, aš esu gėjus“ iš tiesų reiškia  „Mama, tu esi agresorė, aš tavęs bijau“. Taip pat, anot madų žinovo R. Doveikos, homoseksualumas tėra mados reikalas. Tokiu būdu  R. Doveika prisideda prie homofobijos skleidimo Lietuvoje ir prie moterų žeminimo ir menkinimo.

Feministinis Frontas(FeF), reaguodamas į tokį homofobišką ir mizoginišką pasisakymą, 2011 balandžio 1d. įteikė kunigui R. Doveikai diplomą už „pažangų“ mąstymą. Įteikus diplomą, kunigas gynėsi, teigdamas, kad tai esą ne jo nuomonė. Jog jis  tik perteikė genetikų mintis, tačiau paklaustas, kokiais konkrečiais genetikais remiasi, jokio atsakymo nepateikė.

Feministinio Fronto informacija

Feministinis.Frontas@gmail.com

2011 04 07 LUNI Vilnius. Justinas Pladas (FeF). “Feminizmas vs prostitucija“

30 kovo, 2011

2011 m. balandžio 7 dieną, ketvirtadienį, 18:00 val. Feministinis Frontas kviečia į
VU Chemijos fakultete (227 aud.) vyksiančią Justino Plado (FeF) paskaitą/diskusiją “Feminizmas vs prostitucija: teorinės ir praktinės prielaidos sprendžiant komercinio seksualinio išnaudojimo problemą“


Teisininkai nori kalbėti apie teisės teoriją, sociologai nori kalbėti apie užimtumo ideologijas, o postmodernūs feministai nori kalbėti apie seksualinę autonomiją, nuomonės ir pasirinkimo laisvę. Atrodo, kad niekas nenori kalbėtis apie prostituciją. <…> Jeigu mes iš tiesų norime atrasti pilietinę poziciją, kuri adekvačiai reaguotų į komercinio seksualinio išnaudojimo problemą, turime atsipeikėti iš intelektualinio šlapio sapno, kuriame skęsta panašių problemų svarstymas. Mes turime eiti į akistatą su niūria prostitucijos realybe jos pačios rėmuose ir tame socialiniame kontekste, kuriame ji egzistuoja[1].

 

Tai nėra lengvas pasivaikščiojimas politiškai korektiško debato šabloniškais vingiais. Visų nepabūgusių gilesnės prieigos prie šios opios socialinės problemos laukiame paskaitoje bei po jos vyksiančioje diskusijoje.

 

­­­­­­­­

Renginys Facebook‘e

 

___________________________________________________________

 

[1] Prostitution and pornography. Philosophical debate about sex 
industry. Edited by Jessica Spector

 

Apostazė 2011 šiandien!Susitinkame 15.40 prie Katedros bokšto!!!

27 kovo, 2011

Feministinis Frontas 2011 04 15 kviečia į KOLEKTYVINĘ APOSTAZĖS AKCIJĄ 2011. Kviečiame reaguoti, priešintis ir pasmerkti katalikų bažnyčios vykdomą diskriminacinę politiką, kišimąsi į valstybės politinius procesus, pedofilijos nusikaltimų slėpimą (pateisinimą?!) bei „moralinio monopolio“ savinimąsi.

Primename, kad praėjusiais metais įvykusi apostazės akcija tapo dar vienu Katalikų Bažnyčios spekuliacijų religinėmis dogmomis objektu.

Kunigas Kęstutis Kėvalas, komentavęs kolektyvinę apostazės akciją naujienų portalui „Delfi“, teigė, kad žmogus turi teisę atsisakyti formalaus ryšio su bažnyčia. Kanonuose toks formalaus ryšio nutraukimas yra numatytas kaip apostazės procedūra, kuria atiduodama duoklė asmens laisvam apsisprendimui. Tačiau apie kokį „laisvą apsisprendimą“ mes kalbame? Ar apie tą, kai dar nesąmoningo amžiaus kūdikis prievartiniu krikšto sakramentu įtraukiamas į bažnyčios bendruomenę? O gal mes turime omeny tai, kad bažnyčia nesutinka padaryti įrašų krikšto knygose apie atsisakymą priklausyti jų bendruomenei ir neišduoda tai patvirtinančių liudijimų? Taigi turbūt reiktų suprasti, kad prievartinis žmonių įtraukimas į bažnyčios bendruomenę ir ne mažiau prievartinis žmonių laikymas joje ir yra tas katalikų hierarchų vadinamasis „laisvas apsisprendimas“.

Pažymėtina, kad atsisakymo priklausyti Romos Katalikų Bažnyčiai (RKB) pažymėjimai BUVO IŠDUODAMI vyskupo Juozo Tunaičio. Tokių liudijimų išdavimas sustabdytas tik vėliau, esą RKB „nėra įpareigota“ teikti tokių liudijimų, o atsiskirti nuo RKB esą galima tik „dvasiškai“, o ne juridiškai. Tai dar viena patogi bažnyčios „kanoninė tiesa“, per prievartą laikanti asmenis bažnyčios bendruomenėje. Juk krikštas atsispindi biurokratiniame lygmenyje, išduodant „krikšto liudijimus“, padarant įrašus krikšto knygose ir taip gausinant bažnytinę bendruomenę, tačiau priešingas liudijimas neišduodamas, argumentuojant „pakenkimu RKB autoritetui“[1].

Taip pat paminėtina, kad Kanonų teisė nesutrukdė ne tik Juozui Tunaičiui išduoti atsisakymo priklausyti RKB pažymėjimus, bet vėliau ir Panevėžio vyskupijos klebonui J.Bučeliui, išdavusiam oficialius pranešimus dėl įrašų krikšto knygose padarymo apie konkretaus asmens atsisakymą priklausyti RKB.

Tad kodėl kanonų teisė tampa bažnyčios politiniu manipuliacijos instrumentu, neigiančiu bažnyčios bendruomenės narių laisvo apsisprendimo teisę?

NEBŪK STATISTINIS VIENETAS – BŪK APOSTATAS!

Balandžio 15 dieną 15.40 val. susitinkame prie Vilniaus Katedros bokšto. Reikia turėti asmens dokumentą ir prašymą-pretenziją (prašymus reikia turėti tiek pirmą kartą einantiems apostuotis (žr. pirmą pavyzdį), tiek asmenims, nesulaukusiems jokio bažnyčios atsakymo po pirmojo bandymo atsisakyti priklausymo RKB (žr. antrą pavyzdį).

Pridedame prašymų ir apostazės liudijimo-pranešimo apie krikšto knygoje padarytus įrašus pavyzdžius.


[1] 2010 metais per apostazės akciją A. Poniškaitis teigė, kad atsisakymo priklausyti RKB liudijimai nebeišduodami todėl, kad atsiduria internete ir taip menkina bažnyčios autoritetą.

Renginys Facebook’e

Feministinis.Frontas@gmail.com

+37068635099

2011 03 28 LUNI Vilnius. Austėja Banytė „Represyvus požiūris į moteris monoteistinėse religijose“

23 kovo, 2011

2011 m. kovo 28 dieną, pirmadienį, 18:00 val. Feministinis Frontas (FeF) kviečia į Austėjos Banytės paskaitą Represyvus požiuris į moteris monoteistinėse religijose“. Renginys vyks kūrybinėse „Artotekos“ dirbtuvėse, greta „Tamstos“ klubo ir Bastėjos, A. Strazdelio g. 1, Vilniuje.

Paskaitos metu lektorė nagrinės religiją, kaip vieną svarbiausių ir galingiausių institucijų, įtvirtinusią klaidingą bei diskriminuojantį požiūrį į moteris. Bus bandoma pateikti atsakymus į klausimus, kodėl ir iš kur atsirado toks moters traktavimas.

*Austėja Banytė – feministė. Baigė etnologiją Vytauto Didžiojo Universitete.

Įvykis Facebook‘e.

 

ANTIFA Lietuva

22 kovo, 2011

Prieš 20 metų Sąjūdžio sukelta „aksominio” nacionalizmo banga ima virsti grėsmingu neonacizmo cunamiu. Užsidėjęs madingą euroskepticizmo bei tautinės kultūros puoselėjimo kaukę, ultradešinysis lietuviškasis nacionalizmas pastaruoju metu perauga į atvirą rasizmą ir ksenofobiją. Tūkstantiniai neonacių maršai, skanduojantys „Lietuva – lietuviams!”, smurto bei agresijos prieš kitataučius demonstravimas, ultradešiniųjų radikalų įsiliejimas į aukščiausius valdžios ešelonus – visa tai leidžia daryti išvadą, kad 20 metų Lietuvos valdžios propaguojamas patriotizmas jau peraugo į kraštutinę savo formą, artimą fašizmui.

Lietuvos valdžia draudžia prieš jos politiką nukreiptus taikius mitingus ir demonstracijas, tačiau leidžia laisvai žygiuoti neapykantą skleidžiantiems ultranacionalistams. Policija skina kelią agresyviems skinheadams, leidžia jiems smurtauti ir šiurkščiai „pakuoja“ jų oponentus. Tautinės valstybės valdžia ir policija visada bus nacionalistų pusėje. Šlykščią neapykantą kurstantį nacionalizmą turėsime įveikti mes patys.

Tinklaraštis „Antifa Lietuva“ siekia užkirsti kelią lietuviškojo neonacizmo užuomazgoms. Tai daroma viešinant neonacių veiklos faktus, propaguojant tautinę ir rasinę santaiką, agituojant už toleranciją, pakantumą bei solidarumą. Tinklaraščio kūrėju gali tapti bet kuris žmogus, pasinaudojęs „Prisidėk“ skiltimi ir atsiuntęs įdomios informacijos.

http://www.antifa.lt

 

2011 03 24 LUNI Vilnius. Natalija Arlauskaitė “Kam moteriai balsas kine?“

15 kovo, 2011

Feministinis Frontas kviečia kovo 24 dieną, ketvirtadienį, 18:00 val. į VU Chemijos fakultete (227 aud.) vyksiančią Natalijos Arlauskaitės paskaitą „Kam moteriai balsas kine?“

Balso reikšmė feministinėje kino teorijoje išryškėja įvedus skirtį tarp sinchronizuoto ir nesinchronizuoto arba tarp diegetinio ir nediegetinio balso. Diegetinis garsas (ir balsas) yra tas, kurio šaltinį mes matome ekrane. Nediegetinis – tas, kurio šaltinio nematome. Feministinei kino teorijai rūpi, kaip balsas, ypač nediegetinis, funkcionuoja kine priklausomai nuo kalbėtojų lyties.
Klasikinis kino pasakojimas (→) ir kino aparatas (→) kuria reikšmių sistemą, kuriai būdingas vaizdo ir garso – ypač balso – sinchronizavimas: pasaulis yra toks, koks jis atrodo ir koks jis yra perteikiamas nepastebimo kino aparato, o ši tikrovės reprezentacija yra tiesioginė, išsami ir teisinga. Todėl nesinchronizuotas balsas kuria, viena vertus, alternatyvias interpretacijos galimybes, o kita vertus – išduoda kino techniką, gamybos procesą ir kino kalbos dirbtinumą.
Klasikinio laikotarpio Holivudo kine vyro balsas nediegetinis gali būti dvejopai: tai gali būti arba užkadrinis pasakotojo balsas (voice-over), kurio savininkas dažniausiai yra kuris nors filmo personažas, arba jis gali priklausyti veikėjui, kurio šiuo metu kadre nematome, bet iš konteksto žinome, kad jis yra mūsų regimoje erdvėje (voice-off). Moters balsas gali būti laikinai „nematomas“, bet jis beveik niekada nebūna užkadrinis. Pagrindinis vyro ir moters balso skirtumas: vyro balsas gali būti sakymo ir diskurso subjektas, o moters balsas tegali priklausyti vyro stebimam objektui ir būti diegetinio pasaulio elementu. Moters kūno atskyrimas nuo balso ir jo pavertimas grynu nebyliu reginiu paverstų ją racionaliai neperprantama ir taip leistų pasprukti nuo interpretacijos bei disciplinuojamojo stebėjimo. Jos balso savarankiškumas skatintų kėsintis į (vyriškąją) simbolinę tvarką, kurią manifestuoja kino aparatas. Todėl „iškūnytas“ moters balsas tampa svarbiu alternatyviojo kino (→) resursu.

Literatūra:

Mary Ann Doane, „Ideology and the Practice of Sound Editing and Mixing“, Film Sound: Theory and Practice, ed. by Elisabeth Weis and John Belton. – New York, Columbia University Pres, 1985, p. 54–62.
Mary Ann Doane, „The Voice in the Cinema: The Articulation of Body and Space“, Ten pat, p. 162–176.
Kaja Silverman, Acoustic Mirror: The Female Voice in Psychoanalysis and Cinema. – Indiana University Press, 1988.

Filmai:

„I Am Dina“ (Ole Bornedal, 2002)
„The Piano“ (Jane Campion, 1993)
„Riddles of the Sphinx“ (Laura Mulvey, Peter Wollen, 1977)
„Singin’ in the Rain“ (Stanley Donen, Gene Kelly, 1952)
„The Snake Pit“ (Anatole Litvak, 1948)

Renginys Facebook’e

Kovo 8 d. – be lyčių stereotipų!

2 kovo, 2011

Stiprios ir laisvos moterys (Asociacija LGL) ir anarchofeministinis judėjimas Feministinis Frontas kviečia šią kovo 8 d. būti kartu, pažymint šimtąją Tarptautinę  Moters dieną.

Dabartinė moters diena pradėta švęsti po to, kai 1910 m. kovo 8 d. Kopenhagoje vykusioje tarptautinėje moterų konferencijoje aktyvi moterų teisių gynėja Klara Cetkin pasiūlė kasmet vieną dieną skirti dėmesį moters kovai už laisvę ir lygias teises. 1911 metų kovo 8 d. pirmą kartą Tarptautinė moters diena buvo minima Vokietijoje, Australijoje, Danijoje,  Švedijoje.

Šią dieną norime pažvelgti į situaciją Lietuvoje ir atkreipti dėmesį į egzistuojančias diskriminacines nuostatas. „Šiandien Moters diena žymi nebe judėjimą, o kažką panašaus į profesinę šventę: kaip ir viduramžiais, „moteris“ postsovietiniame pasaulyje dar dažnai reiškia socialinį statusą, luomą, užsiėmimą (socialinių vaidmenų sąrašas à la „teologas, valstietis, studentas, prekijas, aludaris, senjoras, moteris“ tada atrodė visiškai homogeniškas, nejuokingas), būdingą ir privalomą „joms visoms“, o ne tiesiog anatomines charakteristikas. Per „moterį“ jokia kita tapatybė nesimato (ir neturėtų matytis – pridurtų konservatoriai, mat vyras, jų manymu, gali būti daug kuo, o moteris – tik „moterimi“, ar bent jau pirmiausia „moterimi“)“, – teigia filosofė N.Vasiliauskaitė.

Šiandien Kovo 8-oji manifestuoja heteronormatyvumą, t.y. idėjas, praktikas, socialines normas, kurios padeda išlaikyti heteroseksualumą ir heteroseksualią kultūrą privilegijuotą, normalizuotą ir, blogiausia, natūralizuotą, neturinčią alternatyvos.

Heteronormatyvumas naikina  asmenybės unikalumą, išskirdamas „vyrą“ ir „moterį“ su aiškiomis lytims priskirtomis rolėmis, kurios jau nuo mažens mus „įpareigoja“ elgtis kaip pridera „berniukui“ ar „mergaitei“. Lyčių vaidmenų formavimas vyksta visur – pakanka įsijungti televiziją, atsiversti laikraštį ar užmesti akį į reklamą.  Lyčių binarinis konstravimas akivaizdus: „moteris“ – tai vaiko prižiūrėtoja, namų šeimininkė, tvarkinga, tyli, jautri, nuolanki, iracionali ir pan.; „vyras“ – tai vadovas, pinigų „kalikas“, geras matematikas, atletiškas, netvarkingas, triukšmingas, nereiškiantis emocijų, agresyvus.

Tai yra lyčių stereotipai, taigi ir heteronormatyvumas, kuriuo siekiama apriboti asmenybes, t.y. nurodyti, koks ar kokia turi būti, ką privalai mylėti, kokios karjeros ne/siekti. Tačiau juk asmenybės ypatumus ir kiekvieno mūsų unikalumą lemia ne biologija, o mes patys!

Šią kovo 8 d. kviečiame susimąstyti, kam mums reikalingos ir ar reikalingos socialiai sukonstruotos lytys, tokia lytiškumo samprata, kuri cenzūruoja, riboja ne tik mus, bet ir mūsų vaikus, kuri nepalieka galimybės pažinti ir realizuoti save, augti, tobulėti, skatina panieką, nepagarbą, diskriminaciją.

Sakome ne heteronormoms ir „natūraliai lyčių tvarkai“ – būkime savimi,  būkime atviri įvairovei, individualumui, gerbkime kiekvieną asmenį, nepaisant lyties, lytinės orientacijos, amžiaus, negalios, rasinės ar etninės priklausomybės. Gyvenkime be stereotipų, išsilaisvinkime iš normų!

Renginiai:

Akcija socialiniame tinkle “Facebook“: „Esu laisva (-s) kurti save”: visą kovo 8 dieną  raginame visas (-us) pakeisti savo profilio nuotrauką, į „kitokias“ lytis, į queer gender, skelbti stereotipus neigiančias ir heteronormoms prieštaraujančias frazes, šią problematiką nagrinėjančius tekstus, straipsnius, dainas. Dalinkimės ir komentuokime!

Kūrybinės dirbtuvėsPerdirbkime heteronormas!”, 18 val., LGBT centras Jakšto g. 22-15;

Vilniaus miestas be lyties stereotipų, 20 val.  renkamės LGBT centre Jakšto g. 22-15;  Nesuvaržyto (normatyvumu) baro rinkimai.  Alus tiesiog iš bokalų (ne moteriškų ir ne vyriškų. Aprangos kodas: būk, kas esi, o ne kas privalai būti.

Renginys Facebook’e.