Posts Tagged ‘nes turime’

Smurtas nėra norma

17 spalio, 2010

Skausminga frazė: „Šįkart jis mane sumušė kiek labiau nei visada[1]” šokiruoja. Šokiruoja, nes rodo, jog smurtas yra tokia įsigalėjusi norma, toks įprastas, kasdienis reiškinys, kai skausminga tampa ne faktas, kad jis apskritai egzistuoja, o tai, kiek stipriai tai „nutiko” šįkart.

Šiame straipsnyje panagrinėsime smurto,  konkrečiai -smurto prieš moteris, mastus bei priežastis, dėl kurių apskritai smurtas egzistuoja.

„Eurobarometro“ apklausa parodė[2], jog 48proc. Lietuvos gyventojų pažįsta bent vieną nuo smurto nukentėjusią moterį. 45proc. – pažįsta bent vieną smurtautoją. Kaip priežastis, kodėl nemažėja smurto apraiškų, ekspertai nurodė visuomenės abejingumą – tai, kad smurtas šeimoje laikomas privačiu šeimos reikalu. Čia norėtume paklausti, kuo skiriasi smurtas šeimoje nuo smurto gatvėje, pvz.? Jeigu jus užpuola gatvėje, kaip mat galite skambinti į policiją, rašyti pareiškimą, bus renkami įkalčiai, įrodymai, paskelbta užpuoliko paieška… O štai jei jus užpuola jūsų antroji pusė – viskas kitaip. Kitaip, nes  jūs galite ieškoti teisybės tik privataus kaltinimo tvarka: „Privataus kaltinimo bylų procesas – tai specifinis teisinis konfliktų sprendimo būdas, kai tam tikro konflikto juridizavimą (kriminalizavimą) ir asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn lemia ne valstybės institucijų (pareigūnų), bet nukentėjusiojo valia kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas, kad būtų pradėtas baudžiamasis procesas, ir kai iki pat asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, pripažinimo kaltu arba nekaltu konflikto šalys turi galimybę susitaikyti ir šitaip sudaryti teisines prielaidas nutraukti pradėtą baudžiamąjį procesą[3]”.

Susitaikyti… Tikimybė, jog po pirmojo smurto proveržio bus antras ir dar dar n-tas yra lygi 100proc. O turint galvoje, kad smurtą Lietuvoje patiria kas trečia moteris[4]… Taip, tikrai nepanašu, jog tokia tvarka būtų aukos pusėje… „Pagal Lietuvos įstatymus, smurtą patyrusi auka gali kreiptis į teismą kaip kaltintoja, tai yra, ji turi pati surinkti įrodymus, pateikti liudytojus ir pati dalyvauti teisme kaip kaltintoja. Bet teismų procesai Lietuvoje trunka labai ilgai, o moteriai tuo metu ir toliau teks gyventi tuose pačiuose namuose su smurtautuoju[5]”. Drįstume priminti, jog dažnai smurtas šeimoje būna kompleksinis[6]: tai  tyčiniai fiziniai, psichologiniai, seksualiniai, ekonominiai veiksmai. Vadinasi, gyvendamas tokiame uždarame rate, dar turi rinktis įrodymus, ir apskritai, turi rasti po kompleksinio smurto jėgų („Namuose vartojamas smurtas yra nematomas, jam pasipriešinti sunku. Smurtaujantis vyras siekia izoliuoti moterį, apriboti jos laisvę kontroliuodamas moters ryšius su šeima ir draugais, neretai drausdamas įsidarbinti. Tai verčia pasijusti pačią auką kalta už pavartotą smurtą prieš ją. Naudojamo smurto prieš moterį tikslas yra valios atėmimas, bandymas versti ją paklusti, palaužti psichologiškai, padaryti priklausoma nuo smurtautojo, kuris vienintelis ją baudžia ir guodžia[7]”). „Smurto šeimoje atvejis, atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas dar nelemia, kad jis bus nagrinėjamas ikiteisminio tyrimo įstaigoje. Mat smurto šeimoje forma dažnai pasireiškia nežymiais sveikatos sutrikdymais, fizinio skausmo sukėlimu (BK 140 str. 1 d.), o tai pagal baudžiamuosius įstatymus priskiriama ne valstybiniam, o privačiam kaltinimui[8], kurį palaiko pats nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas”. Na, skirtis tarp „žymaus“ ir „nežymaus“ smurto yra “akivaizdi“: jei smurtas namuose, tai, vadinasi, jis nežymus. Ne faktas, kad yra apskritai smurtaujama tampa aktualus… Bet ne tik pagal įstatymus: tai puikiai rodo ir visuomenės elgesys… Su kokia išankstine nuomone dažniausiai susiduria smurto aukos – moterys? Dažniausiai neigiama, kaltinimai iš aplinkos „pati kalta“… Štai keletas pavyzdžių:

Mitas. Moterys mušamos, nes pačios provokuoja.

Tikrovė. Smurtautojas kaltina moterį dėl visų savo nesėkmių (blogo oro, sugedusio automobilio, šilto alaus, sergančio kūdikio).

Mitas. Moteris visuomet gali palikti smurtautoją.

Tikrovė. Moterys išmokytos, kad jos turi išsaugoti šeimą, vaikų neatskirti nuo tėvo. Moteris bijo, kad neturės pakankamai lėšų ir negalės tinkamai pasirūpinti vaikais, bijo keršto ir tolesnio persekiojimo[9].

Na, ir statiska: „2009-aisiais pareigūnai nagrinėjo 11 tūkst. skundų ir pranešimų apie smurtą privačioje erdvėje, iš jų 7423 – dėl smurto prieš moteris. Dėl 650 atvejų, susijusių su smurtu prieš moteris, pradėti ikiteisminiai tyrimai[10]”. Tendencingai mažėdami, tokie skaičiai puikiai iliustruoja šiandieninę su smurtu susidūrusios moters situaciją, taip pat reikia turėti galvoje, kad tai „ledkalnio viršūnė[11]“,  nes nemažai moterų smurtą patiria, bet į pareigūnus nesikreipia. Dar daugiau: „dauguma moterų (nuo 30 iki 80 proc.) nelaiko smurtu įžeidimų, žeminančių juokų, barimo, ignoravimo, netgi asmeninio gyvenimo kontroliavimo, nepagrįsto pavydo ir trukdymo bendrauti su artimaisiais bei draugais, ką specialistai vertina kaip psichologinį smurtą[12].

Kodėl?

Priežastys ir terpė smurtui egzistuoti susidarė labai seniai. Tai visuomeninė santvarka „patriarchatas“, pagrįsta vyro dominavimu, eliminuojant kitus (moteris, vaikus). Labai tiksliai tai įvardino Lietuvoje viešėjęs smurto prieš moteris stebėjimo centro Ispanijoje prezidentas ir Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos ekspertas ponas Miguelis Lorente Acosta: „Tačiau visos smurto rūšys remiasi vienu – vyrų tikėjimu, kad jie turi teisę ką nors keisti savo moteryse. Tai ne vien šeimyninė problema[13]”. Tyrimais įrodyta, kad moterys labiau imasi psichologinio smurto, kuris dažnai būna atsakas į vyro smurtą, o vyrai – fizinio. Įdomu tai, kad vyras psichologiniu smurtu laiko pvz.: „Vyras smurtu laiko tai, kad moteris jam liepė žiūrėti futbolo rungtynes virtuvėje, o ne bendrajame kambaryje. Vyras į tai reaguoja itin jautriai. Kodėl? Nes šį konfliktą, kaip ir bet kokias moters pastabas ar kritiką, jis traktuoja kaip žemesnio pavaldinio maištą prieš aukštesnįjį, prieš „vadą”. <…> Kodėl vyrai bijo lyčių lygybės? Nes mano, kad tai yra kažkas, ko jie nesugebės kontroliuoti. Jiems dabartinė padėtis labai patogi. Negana to, jie bando įtikinti, kad tai, ką daro, yra naudinga visiems. Jie teigia, kad mušdami moterį, ją „pataiso“, pamoko deramai elgtis. Net tuomet, kai dėl smurto iškeliama byla ir vyras yra nuteisiamas, jis vis tiek nesutinka, kad buvo neteisus[14]”.

Istoriškai susiklosčiusi aukštesnė vyrų ir žemesnė moterų padėtis lemia tai, kad moterys labiau kenčia nuo smurto.  Patriarchalinės vertybės remia bei stiprina moters žemesnę padėtį šeimoje, darbe bei apskritai visuomenėje. Patriarchaliniame šeimos modelyje vyras laikomas autoritetu moters atžvilgiu. Vyrai su moterimis elgiasi kaip su pavaldžiomis sau, laiko menkesnėmis, žemesnėmis. Vyrų smurtiniai išpuoliai prieš moteris yra visuomenės iš vyrų reikalaujamo “vyriškumo“, t.y. tokių savybių kaip tvirtumas, dominavimas, užuojautos nerodymas, išskirtinis konkuravimas ir pan., apraiškos.

feministinis.frontas@gmail.com

+37061617324


[8] “Privataus kaltinimo bylų procesas – tai specifinis teisinis konfliktų sprendimo būdas, kai tam tikro konflikto juridizavimą (kriminalizavimą) ir asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn lemia ne valstybės institucijų (pareigūnų), bet nukentėjusiojo valia kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas, kad būtų pradėtas baudžiamasis procesas, ir kai iki pat asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, pripažinimo kaltu arba nekaltu konflikto šalys turi galimybę susitaikyti ir šitaip sudaryti teisines prielaidas nutraukti pradėtą baudžiamąjį procesą“. http://www.bukstipri.lt/uploads/Privatus%20kaltinimas_pat(3).doc

[11] „Valdžios įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos sutinka, kad policijos pateikiami skaičiai – “ledkalnio viršūnė” http://gyvenimas.delfi.lt/namai_ir_seima/article.php?id=33160941

Didysis FeF’o MANIFESTAS

3 gegužės, 2010

1. FeF‘as nelaiko savęs radikaliu judėjimu, bet jei turėti savo nuomonę ir ją pasakyti yra radikalu…

2. FeF‘as kritikuoja patriarchatą (lot. pater – tėvas, gr. archē – valdžia) ir nesiekia įgyvendinti matriarchato (lot. mater – motina, gr. archē – valdžia) . FeF‘as už lyčių egalitarizmą, už horizontalius bendruomenių santykius, už decentralizuotą valdžią, ir tiesioginę demokratiją.

3. FeF‘ui feminizmas – tai žmogaus laisvė būti tokiai/tokiam, kokia/koks jau esi ir kokia/koks nori būti, nepaisant įkyriai peršamų stereotipų. Tai laisvė kurtis gyvenimo modelius pačioms/patiems, siekti ir įgyvendinti pačias įvairiausias asmeninės savirealizacijos formas.

4. FeF‘as pasisako prieš bet kokį išnaudojimą – darbe, šeimoje, mokykloje etc. Joks žmogus nėra nei kapitalisto, nei valstybės, nei kito žmogaus nuosavybė ir turi kovoti už tai, kad nebūtų paverstas eksploatuojamu įrankiu.

5. FeF‘as mano, kad neužtenka vien akademinio diskurso tam, kad visuomenė imtų keistis ir judėti į visišką kiekvieno asmeninį išsilaisvinimą ir kolektyvios laisvės būseną. FeF‘as pirmiausiai pasisako už tiesioginį veiksmą, ne tik už veikimą intelektualinėje ar virtualioje erdvėje. Todėl FeF‘as gali užklupti bet kur ir bet kada.

6. Universitetas yra apkerpėjusi ir sustabarėjusi struktūra, kuri išleidžia į pasaulį ne laisvas, kritiškas ir drąsias asmenybes, bet intelektualinį produktą – žmogų, kurio žinios tėra priemonė remti esamą sistemą. FeF‘ui labai apmaudu, kad Lietuvos studentai prarado jaunatvišką drąsų, gaivališką spontaniškumą ir kad akademinė bendruomenė sustingusi nuobodulyje.

7. Šiuo metu svarbiausias FeF‘o tikslas – sukelti diskusijas, kad tai, kas vyksta visuomenėje, nebūtų jos pačios traktuojama kaip teisinga ir galutinė duotybė. Šis pasaulis yra mūsų visų, todėl kiekviena/s iš mūsų galime ir turime kalbėti, veikti ir dalyvauti visuomenės transformacijos vyksme.

8. FeF‘as atstovauja tik sau, nenori atstovauti niekam kitam ir būti niekieno kito atstovaujamas.

9. FeF‘as nėra prieš religiją apskritai, bet FeF‘as pasisako prieš patriarchalinę Bažnyčios instituciją, kuri siekia kontroliuoti žmogaus asmeninį gyvenimą, kišasi tiek į valstybės, kuri yra sekuliari, valdymą, tiek į visuomeninį gyvenimą[1]

10. FeF‘as mėgsta įkvepiančius ir drąsius kūrinius, turinčius keičiančiąją galią tiek asmeniniu, tiek socialiniu lygmeniu. Kiekvienas kūrinys turi veikti pasaulį – turi įkvėpti žmones asmeninei laisvei ir griauti nedrąsos, susikaustymo, inertiško paklusimo primestiems elgesio modeliams sienas, turi atverti neatrastas pasaulio pažinimo galimybes, padėti atrasti alternatyvias mąstymo ir veiksmo formas.


[1]http://www.lrytas.lt/-12633271921262087054-monsinjoras-a-svarinskas-apie-%C5%A1-saukos-paveiksl%C4%85-nupai%C5%A1%C4%97-ka%C5%BEkoks-menininkas-bjaur%C5%B3-paveiksl%C4%85-ir-pad%C4%97jo-%C4%AF-prezident%C5%ABr%C4%85.htm

_________________________________________

feministinis.frontas@gmail.com

+37061617324

MANIFESTAS (skirtas FIDI)

21 balandžio, 2010

Universitetas galuojasi agonijoj. Kur dingo ta minties maišto erdvė? Kur pasidėjo visuomenės transformacijos variklio energija? Universitetą apniko studentus įkalinęs minties ir veiksmo sustabarėjimas.

Čia liko tik praeities drąsios minties laisvės griuvėsiai, kuriuose tarpsta dvokiantys patriarchato stereotipai. Priemonės, kuriomis yra reprezentuojamas tiek filologijos fakultetas, tiek moteris visuomenėje apskritai, prieštarauja ne vien geram skoniui, bet ir sveikam protui. Išsivaduokime iš pašvinkusių 42 metus tebesitęsiančių „tradicijų“, kuriomis save žeminame, mielosios filologės.

Moteris neturi pavirsti objektu, daiktu, organu. Paniekindama save čia staiposi iškreipto moteriškumo kaukė. „Iš tikrųjų moterų funkcija yra tyrinėti, atrasti, išrasti, spręsti problemas, krėsti pokštus, kurti muziką [ir ne tik] – su meile. Kitaip tariant, kurti magišką pasaulį.“

Kiek šiame fakultete tvyro nerealizuotos ir neįsisąmonintos drąsos ir laisvės! Čia pulsuoja nemirtinga tikroji moteriška jėga. Vieną dieną prasiveržusi ji nuneš velniop engiančias pasaulio ir minčių struktūras.

Mes už visiškai savimi pasitikinčias, laisvas, išdidžias, savarankiškas, niekieno nevaržomas, žavingas moteris. „Gražiųjų filologių“ čia daugiau nėra ir nebus. Ši rūšis išnyko, pati save sunaikinusi nuoboduliu, inertiškumu, abejingumu ir apatija.

Valerie Solanas vardu skelbiame feminizmo užkratą Vilniaus universiteto filologijos fakultete pasėtą.

Feministinis frontas (FeF)

_______________________________________

feministinis.frontas@gmail.com

+37061617324

Feminizmas – tai laisvė būti arba feministės pasakėlė iš rūsio

12 balandžio, 2010

Na taip, visi, pamatę antraštę, sakys: „o, ne, ir vėl“. Bet. Leiskit konstruktyviai, argumentuotai bei kondensuotai parodyti ir kartu paklausti: ar tikrai jokios problemos nėra?

Vien ištarus sakinį, kuriame yra žodis „feminizmas“, gali būti tikras, kad tave užsipuls būtent dėl to žodžio, nepriklausomai, ar apskritai tavo mintis buvo teisinga –  juk galbūt ir nebuvo –  bet konkrečiai kritikos susilauksi vien dėl to „žodžio“. Kodėl taip bijoma kalbėti? Diskutuoti?

Galima pagalvoti, kad vien kalbėjimas apie problemą, padarys ją „problematiškesnę“…? Bet, ei… Juk šiaip ar taip, esame akademinė bendruomenė, kritinis mąstymas reikalingas toli gražu ne vien tam, kad būtų gautas geras pažymys. Mokslo žinios gilina, ar bent turėtų gilinti, ne vien išmanymą, bet apskritai mąstymo įgūdžius, kuriais vėliau reprezentuosime save ateity, ir būtent toks reprezentavimas mus išskirs iš pilkos masės…

Bendriausia prasme, feminizmas – tai žmogaus laisvė, skamba banaliai, bet tai tokia laisvė, kuomet tu būni tokia ir toks[1], kokia/koks jau esi ir kokia/koks nori būti. Tai yra, kai yra toleruojama asmeninė laisvė rinktis, atsiribojus nuo įkyriai peršamų stereotipų bei, kita vertus, kai asmenybė yra bent jau nesmerkiama už jos laisvės manifestavimą ir įgyvendinimą. Konkrečiau, kai, pavyzdžiui, dažniausiai, kai būtent moteris, analizuoja ir kritikuoja (visiškai nesvarbu ką), didžiąją dalimi atvejų jai yra pasiūloma nusiraminti, ji yra apšaukiama, kad jai pms,  kas reikštų, jog su moterimi, kaip intelektualia būtybe, apskritai neverta bendrauti, nes jai tai pms, tai ms, tai poms, kitaip tariant, kad ji yra vien tik fiziologinis ciklas. Ar tai adekvatu?

Kažkodėl vis dar gaji nuomonė, kad feminizmas – tai judėjimas prieš vyrus, ypač keista, kai tokią nuomonę palaiko pačios moterys… Mažumėlę juokinga… pradėkime nuo, kad, tarkim, Lietuvoje moterims suteikta teisė balsuoti 1918 11 02, vadinasi, nepraėjo nė šimtmetis… Žmonės, kurie egzistavo visą žmonijos istoriją, neturėjo jokios reikšmės visuomeniniame gyvenime. Žavu. Sakysite, čia tik Lietuva tokia nepažangi, nes, palyginus ne taip seniai, baudžiava buvo panaikinta? Na ne, tais pačiais metais Anglijos ir Kanados moterys gavo balsavimo teisę, vadinasi, šiame kontekste, Lietuva kaip tik labai progresyvi.

Moterų gebėjimas gimdyti vaikus buvo kaip prielaida ją išskirti iš kitų, pavyzdžiui, „1931 – popiežius Pijus XI, siekdamas apsaugoti moteris ir šeimą, pareikalavo uždrausti įdarbinti ištekėjusias moteris[2]”.

Tačiau grįžkime į 2010metus. Pasak CVbankas.lt 2010-ųjų metų kovo devintą dieną publikuoto straipsnio:  „Lietuvoje gana didelis skirtingų lyčių asmenų atlyginimų skirtumas – įvairių amžiaus grupių vyrai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje uždirba vidutiniškai 30–35 proc. daugiau nei tokio pat amžiaus moterys[3].” Kaip matyti, patys faktai kalba už save, taigi būtent prieš tokią nelygybę ir yra kovojama.

Viešoji nuomonė godžiai formuoja stereotipinį mąstymą įvairiose srityse, bet kalbant apie žmones ir lytis, ji konkrečiai priskiria vienus ar kitus bruožus vienai ar kitai lyčiai, teigdama, kad tu turi būti toks. Jei esi moteris, deja, bet tu turi būti moteriška. Ką tai reiškia – velnias žino, bet jei tu nesi moteriška, tu nesi moteris, matyt. Tas pats ir su vyrais – jei šie neatitinka realybėje net neįmanomo modelio, tai jau susilauks ne paties mieliausio atgarsio. Tad feministės mano, jog  toks mąstymo kelias yra iš esmės ydingas, nes žmogus, kaip būtybė, yra iškart atmetamas, kaip netinkamas, nes neatitinka tam tikrų standartų, bet klausimas, kas juos atitinka? Ir jei jiems taip pasisekė ir jie „atitinka“, tai jie automatiškai  turi teisę kritikuoti kitus? Atmesti ?

Būtent šioje vietoje akademinė bendruomenė, kaip novatoriškų minčių kalvė, turėtų būti alternatyva visiems tiems stereotipams. Tokia bendruomenė turėtų kurti kitą modelį ir kaip visuomenės išsilavinusi dalis turi stengtis reformuoti, jau nekalbant apie tai, kad ji privalo svarstyti ir kelti klausimus, ar tai, kas nusistovėję, turi ir toliau tęstis?

Kodėl taip lengvai pasiduodama stereotipui, kad vyro ir moters bendravimas turi būti toks vienpusiškas, arba kitaip, intelektualus bendravimas, kaipo toks, išvis neegzistuoja.  Kodėl kai susitinka du vieno universiteto fakultetai, jų susitikimas apsiriboja šokio-žiūrėjimo ir prašymo pakartoti forma?

Niekas nesako, kad tai blogai, ne, galbūt labai šaunu, ypač tiem, kurie žiūri, nors nemanytina, kad visiems tai yra įdomu.  Taip pat nelaikytina, jog patiems vyrams yra smagu, kai juos laiko tik gyvulinės kilmės padarais, negebančiais pasisavinti kitokios informacijos.

Tik kodėl mes pykstame, kai mūsų fakultetas yra vadinamas įvairiais žeminančio tipo epitetais, kai iš to, kaip jis yra reprezentuojamas, net nepagalvotum, jog tame pastate žmonės yra išsilavinę, geba mąstyti? Sakote, humoras….sakote jaunimas, studentai… Bet juk tokie dalykai netrunka „prilipti“, žmonės keičiasi, o šablonai lieka, niekur nedingsta. Už tai ir lieka tokia pozicija, kad vienos specialybės yra naudingesnės už kitas, nepaisant to, kad visos yra reikalingos, tik  tas stereotipinis lyginamasis aspektas, kad vienos geriau, o kitos – blogiau.

Šventės yra gerai. Tūsas yra gerai. Puiku, kad žmonės bendrauja. Bet kur fantazija, kur minties laisvė? Nepalikime ir nenužudykime tokių vertybių, kurioms alternatyvų nėra.


[1] O nustebime, yra ir vyrų feministų, kitaip tariant, lytis nėra pagrindinis feminizmo kriterijus

[2] Šaltinis: http://www.moterys.lt/assets/leidiniai/indexd645.html?show_content_id=559

[3] http://www.cvbankas.lt/atlyginima_lemia_amzius_lytis_issilavinimas

___________________________

feministinis.frontas@gmail.com

+37061617324

SVEIKOS IR SVEIKI!

12 balandžio, 2010

Sveikiname atvykus į mūsų namus – tikimės, jog rasite ką nors sau naudingo bei priimtino. Maloniai prašome nelikti tyloje ir skelbti savo mintis.

Visada niekieno – FeF

feministinis.frontas@gmail.com

+37061617324